- lėbauninkas
- lėbáuninkas, -ė smob. (1) K, BŽ223; R310 kas lėbauja, puotauja, ūžauja: Net pempės, ir tos užkimusios, kaip lėbauninkai paryčiu, tingiai gargsėjo A.Gric. Nebūk tarp girtuoklių ir lėbauninkų RBPat23,20. Lėbauninkui nebus tenai stalas dengtas brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.